Vienatvė

Kodėl žmonės gaili to, kuris sėdi kampe atsiskyręs, vienas su savo mintimis ir darbais? Kodėl apie jį sako: „Vargšelis, jis vienas“? Kodėl žmonės, stovėdami svetimų veidų jūroje galvoja: „Aš laimingas, nes nesu vienišas“? Kodėl jie taip sako ir galvoja, nors žino, kad tai visiškas melas? Juk taip gera pabūti vienam su savo mintimis ir nieko neprisileisti arti, netrukdomam dirbti savus darbus, jaustis laimingam be pašalinių. Kiek kartų mes esame pasijautę apleisti, stovėdami audringai besilinksminančioje ar giliai liūdinčioje minioje? Bet vis tiek trokštame būti toje beveidėje ir bejausmėje jūroje, kuri mus užlieja, o atslūgusi palieka tik liūdesį ir tuštumą širdyje. Tai  kodėl mūsų protas, mūsų nerimstančios sielos, veržiasi link svetimų žmonių, kai žinome, kad išsigelbėjimas nuo slegiančių minčių yra tik vienatvė? Gal todėl, kad džiaugtis vienam vis dėl to truputį liūdna?

~ by Lina on May 9, 2008.